Alergija yra perdėta mūsų imuninės sistemos reakcija į aplinkoje esančias iš pažiūros nekenksmingas medžiagas (alergenus). Kai alergiško žmogaus organizmas pirmą kartą susiduria su alergenu, jis pradeda gaminti IgE antikūnus. Vėliau, pakartotinai kontaktuojant, šie antikūnai paskatina uždegiminių medžiagų išsiskyrimą ir sukelia simptomus – nuo niežulio, čiaudulio ar bėrimų iki kvėpavimo sutrikimų bei anafilaksijos. Priešingai nei infekcijoms, alergijai pakanka labai mažų alergeno kiekių, o polinkis dažnai paveldimas. Plačiau apie tai, kas yra alergija, galite skaityti paspaudę ant nuorodos.
Kaip išvengti alergijos?
Profilaktika turi prasidėti ankstyvoje vaikystėje. Tyrimai rodo, kad žemės riešutų, kiaušinio ar žuvies įvedimas į kūdikių mitybą maždaug tarp ketvirto ir vienuolikto mėnesio gali sumažinti maisto alergijų riziką, todėl vengti potencialiai alergizuojančių produktų nėra naudinga.
Odos priežiūra kūdikystėje taip pat svarbi: kasdienis drėkinimas emolientais ir kvapnių muilų vengimas padeda išlaikyti sveiką odą, kuri sunkiau praleidžia alergenus.
Išimtinio žindymo bent keturis mėnesius bei vėlesnės subalansuotos ir įvairios mitybos derinys laikomas palankiu alergijų prevencijai.
Tabako dūmai ir oro tarša dirgina kvėpavimo takus, todėl patartina nerūkyti patalpose, automobilyje ir stebėti lauko oro kokybę; jei teršalų koncentracija didelė, pravartu naudoti oro valytuvą su HEPA filtru.
Vakcinos nuo gripo ar kokliušo netiesiogiai prisideda prie alerginių ligų kontrolės, nes sumažina infekcijų, kurios dažnai paūmina astmą ar alerginį rinitą, dažnį.
Vienintelė priežastinę įtaką turinti intervencija yra alergenų imunoterapija: lašų, tablečių ar injekcijų kursai gali pakeisti ligos eigą ir net užkirsti kelią naujoms sensibilizacijoms, tad dėl jų verta pasitarti su alergologu. Vis dėlto net smarkiai stengiantis genetinės ir aplinkos sąveikos visiškai pašalinti neįmanoma, todėl „absoliučios“ prevencijos nėra.
Kaip švara padeda švelninti alergijos simptomus?
Tvarkinga aplinka leidžia sumažinti alergenų apkrovą ir palengvinti kasdienius simptomus. Pavyzdžiui, dulkių erkutės mėgsta šilumą ir drėgmę, minta pleiskanomis, todėl verta palaikyti ne aukštesnę nei 22°C temperatūrą ir santykinę drėgmę iki penkiasdešimties procentų.
Patalynę, minkštus žaislus ir užvalkalus rekomenduojama skalbti ne rečiau kaip kas dvi savaites ne žemesnėje nei 60°C temperatūroje, o čiužiniams bei pagalvėms rinktis mikroporėtus užvalkalus.
Kilimus pravartu keisti kietomis grindų dangomis arba periodiškai plauti garais. Dulkių siurblys su HEPA filtru sulaiko beveik visas smulkias daleles, tad siurbiant jos neišpučiamos atgal į orą; papildomai padeda oro valytuvas su aktyvintos anglies bei HEPA filtrais, ypač miegamajame.
Sausos dulkių šluostės alergenus tik pakelia, todėl geriau valyti drėgnu mikropluoštu arba gariniu įrenginiu; virtuvėje ir vonioje reikia prižiūrėti ventiliaciją, tvarkyti nutekėjimus ir pelėsius šalinti chloro ar acto tirpalu.
Žiedadulkių sezono metu verta sekti prognozes, lauke būti trumpiau, o grįžus nusiprausti ir išskalauti plaukus, kad žiedadulkės nesikauptų patalpose.
Alergenus galima nuplauti ir iš kvėpavimo takų – nosies plovimas izotoniniu jūros vandeniu padeda greičiau atsistatyti gleivinei. Jei turite augintinių, stenkitės, kad jie kuo rečiau lankytųsi miegamajame, o po kontakto nepamirškite nusiplauti rankų.
Švarai palaikyti rekomenduojame naudotis kokybiškus įrankius, kurie padeda susitvarkyti su čia aptartomis problemomis. Tai yra plaunami siurbliai, garų valytuvai ir kita valymo įranga. Jei tokią įrangą įsigyti yra per daug sudėtinga dėl jos kainos, visada galite apsvarstyti valymo įrangos nuomą.
Pagrindiniai akcentai
Geriausia alergijos kontrolė prasideda nuo tikslaus alergenų nustatymo odos dūrio ar IgE kraujo tyrimais, o vėliau – aplinkos optimizavimo, medikamentų ir prireikus imunoterapijos. Nors visiškai išvengti alergijos dažnai nepavyksta, atsakinga mityba, tinkama higiena, oro kokybės gerinimas ir profilaktinis gydymas gali ženkliai sumažinti simptomus bei pagerinti gyvenimo kokybę. Kilus įtarimams dėl alergijos ar pasireiškus ūminei reakcijai, būtina nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, nes savarankiški bandymai gydytis gali būti pavojingi.